ieškoti
logo
ĮSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS.

1.1. Vaikų ir jaunimo psichologų asociacija (VJPA)  - tai savanoriška ne pelno siekianti organizacija, jungianti psichologus, dirbančius su vaikais ir jaunimu.

1.2. Vaikų ir jaunimo psichologų asociacija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija, turinti savo sąskaitą banke, antspaudą. VJPA veikia nuo asociacijos įstatų įregistravimo dienos neribotą laiką.

1.3. asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, asociacijų bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia šiais įstatais.

1.4. VJPA buveinė: Kaunas, e. paštas: vjpa@email.com

II. ASOCIACIJOS VEIKLOS TIKSLAI IR RŪŠYS, UŽDAVINIAI

2.1. Vaikų ir jaunimo psichologų asociacija atstovauja narių interesus ir juos gina santykiuose su valstybinėmis, visuomeninėmis ir kt. organizacijomis.

2.2. Pagrindinis VJPA tikslas – vienyti vaikų ir jaunimo psichologus profesinės veiklos plėtrai bei visuomenės psichologinei kultūrai ugdyti.

2.3. Asociacijos veiklos sritys – tarpininkavimas, konsultavimas, renginių organizavimas, tyrimas, paslaugos, susiję su asociacijos tikslais.

2.4. VJPA veiklos rūšys:

2.4.1. Remti savo narius profesinėje veikoje bei atstovauti ir ginti jų interesus.

2.4.2. Skatinti vaikų ir jaunimo psichologinės pagalbos plėtrą Lietuvoje, rūpintis jos koordinacija.

2.4.3. Skatinti vaikų ir jaunimo psichologų profesinės kvalifikacijos kėlimo sistemos kūrimą ir įteisinimą.

2.4.4. Inicijuoti ir dalyvauti psichologinės diagnostikos metodikų rengime, standartizavime, aprobavime ir platinime.

2.4.5. Inicijuoti mokslinių ir praktinių psichologijos tyrimų atlikimą.

2.4.6. Organizuoti konferencijas ir seminarus psichologijos klausimais bei dalyvauti kitų psichologų bendrijų organizuojamuose moksliniuose ir praktiniuose renginiuose.

2.4.7. Palaikyti ryšius su Lietuvos ir kitų šalių psichologų bendrijomis.

2.4.8. Skatinti su vaikais ir jaunimu dirbančių specialistų bendradarbiavimą.

2.4.9. Skleisti psichologines žinias visuomenėje.

2.5. Asociacija gali vykdyti ir kitą šiuose nuostatuose nepaminėtą veiklą, kad galėtų įgyvendinti uždavinius, išdėstytus asociacijos programose, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos asociacijų ir kitiems įstatymams.

III. VJPA NARYSTĖ

3.1. Vaikų ir jaunimo psichologų asociaciją sudaro tikrieji nariai.

3.1.1. VJPA tikraisiais nariais gali būti LR ir užsienio šalių piliečiai, turintys psichologo, psichologijos   bakalauro, psichologijos magistro ir kitus mokslinius vardus psichologijos srityje.

3.1.2. Stojantieji į vaikų ir jaunimo psichologų asociaciją moka suvažiavimo nustatyto dydžio stojančiojo mokestį. VJPA nariai moka kasmetinį nario mokestį, kurio dydį ir mokėjimo terminą nustato suvažiavimas.

3.1.3. VJPA tikruosius narius priima Valdyba atviru balsavimu paprasta balsų dauguma, remdamasi asmenų raštišku pareiškimu Vaikų ir jaunimo psichologų asociacijos prezidento vardu ir pasirašyta narystės sutartimi.

3.2. VJPA gali turėti gerbės narius. Garbės nariais gali tapti asmenys, ypač prisidėję prie Vaikų ir jaunimo psichologų asociacijos veiklos. Juos Suvažiavimui pristato VJPA Valdyba, jie renkami visuotiniu balsavimu.

3.3. VJPA tikrasis narys gali laisvai išstoti iš Vaikų ir jaunimo psichologų asociacijos. Tokiu atveju stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip asociacijai nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami.

3.4. VJPA tikrieji nariai, pažeidę įstatus, nusižengę psichologo etikai ar dvejus metus iš eilės nemokantys nario mokesčio, Valdybos nutarimu ir Suvažiavimo pritarimu gali būti šalinami iš VJPA.

3.5. VJPA narių sąrašą tvarko Prezidentas. Šis sąrašas yra laisvai prieinamas kiekvienam organizacijos nariui.

IV. VJPA NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

4.1. VJPA narių teisės:

4.1.1. Dalyvauti ir balsuoti asociacijos suvažiavime.

4.1.2. Dalyvauti visuose VJPA renginiuose, naudotis nariams taikomomis lengvatomis, paslaugomis.

4.1.2. Būti išrinktiems į vadovaujančius VJPA organus.

4.1.3. Susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą.

4.1.4. Teikti pasiūlymus dėl VJPA veiklos.

4.1.5. Naudotis asociacijos sukaupti informacija ir medžiaga.

4.2. VJPA nariai privalo:

4.2.1. Laikytis VJPA įstatų ir laiku mokėti nario mokestį.

4.2.2. Savo veikoje vadovautis psichologo profesine etika.

4.2.3. Aktyviai dalyvauti VJPA, jos sekcijų ar grupių veikloje.

4.2.4. Derinti savo veiklą asociacijoje su VJPA valdymo institucijomis ir teikti joms reikalingą informaciją.

V. VJPA STRUKTŪRA IR VALDYMAS

5.1. VJPA veiklą vykdo visuotinis VJPA narių suvažiavimas, valdyba, sekcijos, grupės ir komisijos.

5.2. VJPA Suvažiavimas turi visas visuotinio narių susirinkimo teises. Tik suvažiavimas:

5.2.1. keičia asociacijos įstatus;

5.2.2. skiria (renka) ir atšaukia valdybos narius;

5.2.3. skiria (renka) ir atšaukia kitų organų, numatytų asociacijos įstatuose, narius;

5.2.4. nustato asociacijos tikrųjų narių stojamųjų įnašų dydį ir narių mokesčių dydį, jų mokėjimo tvarką;

5.2.5. tvirtina asociacijos metinę finansinę atskaitomybę;

5.2.6. priima sprendimą dėl asociacijos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo);

5.2.7. priima sprendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu;

5.2.8. renka VJPA valdybos pasiūlytus VJPA garbės narius;

5.2.9. pritaria valdybos siūlymui šalinti iš VJPA tikrąjį narį;

5.2.10. nustato atlyginimą už asociacijos nario veiklą valdymo organuose;

5.2.11. priima sprendimą dėl filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo.

5.3. Suvažiavimas sprendžia ir kitus Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus bei šiuose įstatuose suvažiavimo kompetencijai priskirtus klausimus, jei tai pagal įstatymus arba šiuos įstatus nepriskirta kitų asociacijos organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos.

5.4. Suvažiavime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Vienas narys suvažiavime turi vieną balsą.

5.5. Suvažiavimas šaukiamas kasmet, valdybos nutarimu, apie tai viešai paskelbus prieš 30 dienų iki numatytos suvažiavimo sušaukimo dienos. Neeilinis suvažiavimas gali būti sušauktas valdybos nutarimu arba 1/3 VJPA tikrųjų narių reikalavimu, apie tai viešai paskelbus prieš 30 dienų iki numatytos suvažiavimo sušaukimo dienos.

5.6. Suvažiavimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 asociacijos tikrųjų narių. Suvažiavimo sprendimas, išskyrus šių įstatų 5.2.1 ir 5.2.6 punktuose nurodytus sprendimus, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis). Šių įstatų 5.2.1 ir 5.2.6 punktuose nurodytiems suvažiavimo sprendimams priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių asociacijos tikrųjų narių balsų.

5.7. Jeigu suvažiavime nėra kvorumo, viešai paskelbus prieš 30 dienų iki numatytos pakartotinio suvažiavimo sušaukimo dienos, šaukiamas pakartotinis suvažiavimas, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio suvažiavimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek suvažiavime dalyvavo asociacijos narių.

5.8. Suvažiavimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas šių įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi asociacijos narys ar valdymo organas.

5.9. VJPA Valdyba yra VJPA kolegialus valdymo organas, kurią dvejiems metams išrenka suvažiavimas. Valdybą sudaro 5 nariai, kurie iš savo tarpo išsirenka valdybos pirmininką, kuris karti atlieka ir VJPA Prezidento pareigas, valdybos kadencijos laikotarpiu. Kai asociacijos tikrųjų narių skaičius daugiau kaip 20, renkami 2 papildomi valdybos nariai iš seniausiai esančių asociacijos tikraisiais nariais tarpo.

5.10. Valdyba per savo pirmininką – VJPA Prezidentą – veikia asociacijos vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis, sudaro sandėrius asociacijos vardu. Valdyba, be Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje numatytų funkcijų, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, rengia ir pateikia visuotiniam narių susirinkimui asociacijos veiklos ataskaitą, skelbia ar organizuoja viešos informacijos paskelbimą, organizuoja savanoriškus darbus Vyriausybės nustatyta tvarka, sprendžia kitus įstatymuose ir šiuose įstatuose valdymo organo kompetencijai priskirtus klausimus. Valdymo organas taip pat priima sprendimus dėl filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo ir tvirtina jų nuostatus.

5.11. VJPA valdyba taip pat:

- koordinuoja sekcijų ir grupių veiklą;

- tvarko VJPA turtą (turto perleidimo ar įgijimo klausimais sprendimus turi priimti suvažiavimas);

- organizuoja VJPA Suvažiavimus;

- parengia ir pateikia suvažiavimui kiekvienų praėjusių finansinių metų asociacijos veiklos ataskaitą;

- priima naujus VJPA narius ir priima sprendimą šalinti narius iš VJPA;

- pristato suvažiavimui garbės narius;

- koordinuoja ir kontroliuoja asociacijos projektinę veiklą;

- atstovauja VJPA kitose organizacijose;

- remiantis suvažiavimo sprendimu steigia įmones, organizuoja fondus, remiančius mokslinio – tiriamojo ir praktinio psichologinio darbo projektus;

- patvirtina dokumentų ir kitos informacijos apie VJPA veiklą pateikimo nariams tvarką.

5.12. Valdyba renkasi ne rečiau kaip 3 kartus per metus. Valdybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja daugiau kaip ½ jos narių. Valdybos nutarimai priimami atviru balsavimu, paprasta balsų dauguma. Jei balsavimas pasiskirsto po lygiai, lemia Prezidento balsas.

5.13. VJPA sekcija yra bendrų interesų ir bendros veiklos suburtas narių vienetas. atskiru struktūriniu vienetu sekcija įregistruojama, kai ją sudaro ne mažiau kaip 10 narių. Sprendimą įregistruoti sekciją priima suvažiavimas.

5.14. VJPA grupę sudaro ne mažiau kaip 3 nariai, savanoriškai nusprendę veikti kart, kad įgyvendintų valdybos pavestus uždavinius. Sprendimą įregistruoti grupę priima valdyba.

5.15. Valdybos ar suvažiavimo sprendimu gali būti sudaromos įvairios komisijos, kurių narius išrenka suvažiavimas. komisijų darbo reglamentą turi paruošti valdyba, o patvirtinti suvažiavimas.

VI. VJPA FINANSINĖ VEIKLA

6.1. VJPA lėšas sudaro:

- narių mokestis;

- paaukotos lėšos;

- įvairių fondų už projektinius darbus skirtos lėšos;

- kredito įstaigų palūkanos už saugomas lėšas;

- pajamos už suteiktas paslaugas, organizuojamus mokamus renginius profesinei kvalifikacijai kelti;

- įmonių, kurių steigėjas yra VJPA, mokesčiai, kurių dydis nustatomas atskiromis sutartimis;

- kitos teisėtai gautos lėšos.

6.2. Lėšos skiriamos VJPA įstatuose apibrėžtai veiklai finansuoti VJPA Valdybos sprendimu.

6.3. VJPA Valdybos finansinę veiklą tikrina bei asociacijos veiklą kontroliuoja Revizijos komisija, kurios nariais negali būti Valdybos nariai. Revizijos komisija renkama suvažiavimo penkeriems metams, renkasi ne rečiau kaip vieną kartą per metus ir pateikia ataskaitą VJPA Suvažiavimui.

VII. VJPA LIKVIDAVIMAS

7.1. VJPA likviduojama:

- visuotinio narių Suvažiavimo nutarimu, jei už jį balsuoja du trečdaliai dalyvaujančiųjų;

- likus mažiau nei 3 VJPA nariams;

- teismo sprendimu už įstatymų nustatytus teisės pažeidimus.

7.2. Nusprendus likviduoti VJPA suvažiavimas sudaro Likvidavimo komisiją.

7.3. Apie VJPA likvidavimą ar reorganizavimą viešai skelbiama du kartus; antrą kartą ne anksčiau kaip po 30dienų nuo pirmojo skelbimo.

7.4. Likviduojant VJPA, jos turtas ir lėšos, likę sumokėjus skolas, naudojami įstatuose ir įstatymuose nustatyta tvarka. Jos nariams gali būti grąžinami tik stojamieji įnašai.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

8.1. VJPA pranešimai ir skelbimai, kurie turi būti skelbiami kaip įstatymuose nustatyta vieša informacija, skelbiami dienraštyje „Kauno diena“.

 

Įstatai pasirašyti Kaune, 2004 02 20 dieną, VJPA steigiamojo susirinkimo – suvažiavimo įgalioto asmens – Vaivos Valčeckienės

spacer
@ 2015 Vaikų ir jaunimo psichologų asociacija