ieškoti
logo
GABŪS VAIKAI

Pagalba gabiesiems: Vaiko gabumų centras

Vaiva Valčeckienė, Ramunė Ramanauskienė

Straipsnis pristatytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje "Gabūs vaikai: iššūkiai ir galimybės"
2007 m. spalio 2-5 d. Kauno technologijos universitete

Pagrindiniai žodžiai: Vaiko gabumų centras, gabus vaikas, gabumai, gabumų įvertinimas, psichologo konsultacijos.

Pastaraisiais metais gabių vaikų ugdymo problemoms skiriamas vis didesnis dėmesys. Šiandieniniai strateginiai žmogiškųjų išteklių plėtojimo politikoje pokyčiai, siejami su aukštų technologijų vystymusi ir globalizacijos procesais pasaulyje, neišvengiamai reikalauja didelių gebėjimų ir pasiekimų įvairiose srityse. Visgi, pripažinta, kad daugelis žmonių niekada nepasiekia tokio lygio, kokio galima būtų tikėtis atsižvelgiant į jų turimas galimybes, jei jų talentas nėra identifikuojamas, specialiai puoselėjamas ir lavinamas.

1994 m. Europos Tarybos Generalinė Asamblėja patvirtino gabių vaikų ugdymo rekomendacijas. Greta senas ir gilias tradicijas turinčių valstybių (JAV, Anglija, Vokietija ir kt.), kuriose mokslininkai tęsia gabių vaikų tyrimus, atsiranda ir kitų valstybių, besirūpinančių gabių vaikų atpažinimo ir ugdymo problemomis. Politinės ir ekonominės permainos Rytų Europoje paskatino aktyvias reformas švietimo sistemoje. Lietuvoje 2005 m. patvirtinta „Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo strategija“. Joje atkreipiamas dėmesys, kad gabumas „yra įgimtas, bet jis plastiškas, kinta, kokybiškai vystosi praktinėje veikloje. Jei įgimti gabumai neplėtojami, nelavinami, jie negali pasireikšti“. Gabių vaikų problemoms skiriama ir „Gabių vaikų ir jaunimo ugdymo programa“ (2006). Joje pabrėžiama, kad mūsų šalyje gabių vaikų atpažinimas ir ugdymas stokoja sistemiškumo, nepakankamas dėmesys skiriamas gabių vaikų psichologinėms problemoms.

Šiandien Lietuva tik pradeda kompleksiškai ir sistemingai spręsti gabių vaikų problemas. Mokslinės literatūros apie gabius vaikus apžvalga rodo, jog pasaulyje analogiškos problemos buvo sprendžiamos prieš kelis dešimtmečius (Milgram, 1979; Fox,1981; Awanbor, 1989). Tuo metu buvo keliamos gabių vaikų išskirtinumo, ypatingumo ir identifikavimo problemos, svarstomi gabių vaikų priskyrimo specialiesiems poreikiams klausimai, pastebėta, kad gabių vaikų psichologinės problemos yra specifinės. Mokslininkų tyrimai ir sukaupta praktinė patirtis parodė, kad gabiems vaikams reikalingi specialūs ugdymo metodai.

Pastarųjų metų pasaulio mokslininkų darbuose vyrauja neuropsichologiniai bei neurologiniai gabių vaikų tyrimai (Ostatníková ir kt, 2007; Seung-Hyun Jin ir kt., 2006), tikslinami specifiniai kognityvinių procesų ypatumai (Vock ir kt., 2007), kreipiamas dėmesys į gabių vaikų emocinio intelekto bei emocinio potencialo (Guignard ir kt, 2004; Zeinder ir kt. 2005), metakognityvinių gebėjimų aspektus (Alexander ir kt.,1996; Alexander ir kt.,1995; Seung-Hyun Jinir kt, 2006). Užsienyje šiuo metu yra naudojami įvairūs gabumų vertinimo metodai, akcentuojama multidimencinė gabumų samprata (Caroff, 2007; Liratni ir kt., 2007; Lubart ir kt., 2004; Sparrow ir kt., 2005). Pasaulyje (JAV, Didžioji Britanija, Vokietija ir kt.) kuriami atskiri specializuoti gabių vaikų centrai: Gabiųjų vystymo centras (Gifted Development Center), Nacionalinė gabių vaikų asociacija (National Association for Gifted Children), Holingvorf ypatingai gabių vaikų centras (The Hollingworth Center for Highly Gifted Children), Džonso Hopkinso universiteto talentingo jaunimo centras (Johns Hopkins University Center for Talented Youth) ir kt. Šių centrų steigėjai yra universitetai, valdžios institucijos bei nevyriausybinės organizacijos.

Lietuvoje gabūs vaikai nėra priskiriami specialiųjų poreikių vaikų grupei, tačiau jau pradėti vykdyti moksliniai praktiniai tyrimai, atskeidžiantys gabių vaikų psichologijos ir ugdymo specifiką (Narkevičienė, 2007). Lietuvoje šiuo metu aktualios gabumų atpažinimo ir identifikavimo metodų problemos, nėra nuoseklios ir diferencijuotos (aut. pastaba) gabumų ugdymo sistemos (Strategija, 2005). Remiantis pasaulio mokslininkų atliktais gabių vaikų tyrimais, galima teigti, kad gabūs vaikai, kaip ir specialiųjų poreikių vaikai, yra labai skirtingi – skirtingas gabumų išreikštumo laipsnis, skirtingos gabumų komponentų kombinacijos (Silverman, 2005), - todėl kiekvienam gabiam vaikui reikalingas individualizuotas, geriausiai jo gabumus atitinkantis ugdymas. Užsienio autoriai (pgl. B. Narkevičienę, 2007) nurodo pagrindinius gabių vaikų ugdymo metodus: ugdymo ankstinimą, ugdymo pagilinimą ir ugdymo spartinimą. Šie metodai turėtų būti taikomi susitarus dėl gabumų modelio šalyje ir įvertinus konkretaus vaiko galimybes. Remiantis užsienio šalių darbo su gabiais vaikais pasiekimais ir sutelkiant visų Lietuvos suinteresuotų institucijų bei mokslininkų pastangas, galima tikėtis spartaus aktualių Lietuvai klausimų sprendimo ir visaverčio Lietuvos įsijungimo plėtojant gabių vaikų potencialą pasaulyje.

Statistiniai duomenys rodo, jog, priklausomai nuo požiūrio į gabumus bei vertinimo metodų, gabūs vaikai sudaro tik nedidelę visuomenės dalį (0,4 – 20 % populiacijos). Nepaisant sąlyginai nedidelio asmenų skaičiaus, gabių, savo srityje daug pasiekusių žmonių reikšmė Lietuvai, deklaruojančiai žinių visuomenės siekiamybę, neabejotina.

Remdamasi Lietuvos Respublikos dokumentais ir atsižvelgdama į užsienio šalių praktiką Vaikų ir jaunimo psichologų asociacija siūlo Lietuvoje įkurti „Vaiko gabumų centrą“.

Vaikų ir jaunimo psichologų asociacija jungia psichologus, dirbančius su vaikais ir jaunimu tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos srityse. Vienas iš Vaikų ir jaunimo psichologų asociacijos uždavinių yra skatinti vaikų ir jaunimo psichologinės pagalbos plėtrą Lietuvoje. Taip pat keliamas uždavinys inicijuoti mokslinių ir praktinių psichologijos tyrimų atlikimą, dalyvauti psichologinės diagnostikos metodikų rengime bei skleisti psichologines žinias visuomenėje.

Vaikų ir jaunimo psichologų asociacijos siūlomo įkurti Vaiko gabumų centro (VGC) veiklos tikslas - identifikuoti vaiko gabumus ir tobulinti sąlygas maksimaliai vaikų potencialių gabumų plėtotei. VGC veikla skirta gabiems vaikams, jų tėvams ir mokytojams. Vaiko gabumų centro dėka būtų anksti pastebimi ir profesionalios specialistų komandos įvertinami vaikų gabumai, inicijuojamas nuoseklus ir efektyvus gabumų ugdymo procesas.

Numatomos septynios pagrindinės Vaiko gabumų centro veiklos kryptys:

1. Vaiko gabumų identifikavimas. Gabumų įvertinimas yra pirmoji ir labai svarbi visos asmens gabumų atskleidimo sistemos dalis. Nuo įvertinimo tikslumo priklauso tolesnis žmogaus ugdymo procesas, būsima profesinė karjera ir, galbūt, asmeninė laimė. Daugelio švietimo sistemoje atliekamų apklausų duomenys rodo (Hallahan ir kt., 2003; Gintilienė, 2000), kad mokytojai ne visada pakankamai įžvelgia vaikų gabumus: dažniausiai jie remiasi mokinių pasiekimais ir sėkmingu prisitaikymu mokykloje, tačiau ne visada atsižvelgia į tai, ką vaikai galėtų pasiekti, t.y. į potencialias mokinių galimybes. Tyrimų duomenimis, 30% mokinių, kuriuos mokytojai laikė labai gabiais, neatitiko ekspertų vertinimų, o 50% mokinių, kuriuos tyrėjai priskyrė gabiems, nebuvo mokytojų pastebėti. Daugelio šalių praktika parodė, jog tikslinga, kad vaiko gabumus vertintų specialistai – psichologai, o dėl gana didelių specialistų paruošimo kaštų ir psichometrinių metodų parengimo bei atlikimo laiko sąnaudų, efektyviausia yra specializuota institucija (Silverman, 2005).

VGC dirbantys psichologai įvertintų vaiko intelektą, kūrybiškumą, asmenybinius bei socialinius faktorius. Intelektui įvertinti Lietuvoje šiuo metu naudojamas standartizuotas intelekto vertinimo instrumentas – WISC-III(LT). Kitiems gabumų komponentams įvertinti šiuo metu nėra Lietuvoje pritaikytų metodų. Sprendžiant šias problemas tikimės glaudaus bendradarbiavimo su Lietuvos mokslo institucijomis. Įvertinus vaiko gabumus, būtų teikiamos rekomendacijos gabius vaikus ugdantiems pedagogams, gabiems vaikams bei jų tėvams..

2. Bendradarbiavimas su išorinėmis institucijomis, teikiančiomis gabių vaikų ugdymo paslaugas. VGC būtų kaupiama informacija apie išorinių institucijų vykdomą ugdomąją veiklą bei teikiamas specializuotas paslaugas atskiroms gabumų rūšims lavinti. Į VGC besikreipiančių vaikų tėvams, įvertinus vaiko gabumus, būtų pasiūlomos labiausiai gabaus vaiko poreikius atitinkančios įstaigos bei programos. Įstaigoje, į kurią nukreipiamas vaikas, dirbantys mokytojai gautų individualizuotas rekomendacijas bei konsultacijas apie konkrečiam vaikui optimalią ugdymo strategiją. Nuolatiniai, bendradarbiavimu pagrįsti VGC ir ugdymo paslaugas teikiančių institucijų ryšiai leistų gerinti teikiamų paslaugų kokybę bei tobulinti ugdymo sistemą sėkmingai vaikų gabumų plėtotei.

3. Metodinės medžiagosdarbui su gabiais vaikais kaupimas. VGC būtų kuriama ir nuolat papildoma specializuota informacinė bazė: knygos, publikacijos, straipsniai, mokslo darbai ir kt., susiję su gabių vaikų problemomis. Sukaupta metodinė medžiaga sąlygotų platų ir gilų profesinės patirties kaupimą, sisteminimą ir sklaidą.

4. Mokytojų, tėvų ir visuomenės supažindinimas su naujausiais darbo su gabiais vaikais pasiekimais. Visuomenėje dar pakankamai paplitusi elitariškumo baimė, todėl vengiama atvirai pripažinti, jog gabiesiems reikalingas specialus ugdymas (Strategija, 2005). Siekdami supažindinti visuomenę su gabių vaikų poreikiais ir problemomis, formuodami teigiamą požiūrį į gabių vaikų ugdymą, VGC specialistai organizuotų temines konferencijas, vykdytų akcijas, dalyvautų analogišką veiklą vykdančių institucijų renginiuose. Mokytojams ir specialistams būtų organizuojamos diskusijos, moksliniai – praktiniai seminarai, supažindinantys su naujausiomis darbo su gabiais vaikais kryptimis ir pasiekimais.

5. Psichologinė pagalbaspecifinėms gabių vaikų problemoms spręsti. Gabūs vaikai susiduria su ypač aštriomis adaptacijos, bendravimo, bendradarbiavimo, savęs pažinimo, savęs vertinimo ir kitomis asmenybinėmis problemomis. Savo bendraamžius intelektine branda toli pralenkę vaikai netenka referentinės grupės, su kuria galėtų identifikuotis. Vaikui augant (ypač paauglystės laikotarpiu) identifikacija su grupe tampa vis svarbesniu poreikiu. Gabiam vaikui gali kilti sudėtinga pasirinkimo problema: ar rinktis bendraamžių grupės palaikymą, ar didelius mokslinius laimėjimus.Turėdami labai stiprų loginį mąstymą, pastabumą, sugebėjimą analizuoti situaciją, humoro jausmą, itin gabūs vaikai kartais tampa „kitokie“: atstumtieji, „nenormalūs“, „pavojingi“ ir todėl – labai kandūs. Dėl to kyla santykių problemos ne tik su bendraamžiais, bet ir su mokytojais. Šios problemos tampa dar viena gabumų realizavimo kliūtimi. VGC gabiems vaikams būtų siūlomos individualios ir grupinės psichologo konsultacijos. Užsiėmimų metu būtų ugdomi bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, mokomasi pažinti ir suprasti save bei kitus, taikomi įvairūs konsultavimo ir psichoterapijos būdai. Psichologo pagalba taip pat būtų teikiama gabių vaikų tėvams ir mokytojams, siekiantiems geriau suprasti gabius vaikus bei teikti jiems paramą ir padrąsinimą.

6. Gabių vaikų duomenų bazės kūrimas. Kaupiama gabių vaikų duomenų bazė leistų vaiko gabumų vystymąsi stebėti nuo ikimokyklinio amžiaus iki savarankiško jauno žmogaus gyvenimo pradžios. Kuriama sistema sudarytų sąlygas teikti gabiems vaikams visokeriopą pagalbą, mažintų gabių vaikų „iškritimo“ iš ugdymo sistemos dėl nepalankių sąlygų galimybę. VGC gabių vaikų duomenų baze galėtų naudotis ir pažangios verslo bei mokslo organizacijos, skatindamos gabų šalies jaunimą likti Lietuvoje ir sudarydamos palankias sąlygas jų gabumų realizavimui. Apibendrinus VGC sukauptus praktinio darbo duomenis galima būtų numatyti tolesnes darbo su gabiaisiais tobulinimo kryptis, skatinti palankesnių sąlygų kūrimą vaikų gabumų plėtotei.

7. Bendradarbiavimassu Lietuvos ir kitų šalių institucijomis, sprendžiančiomis gabių vaikų problemas. Nepaisant galimų tarpkultūrinių bei tarpžinybinių skirtumų, glaudus tarpinstitucinis ir tarptautinis bendradarbiavimas leistų dalintis sukaupta patirtimi ir pasiekimais, sprendimai būtų priimami greičiau, efektyviau, atsižvelgiama į konkrečią situaciją bei konkretaus vaiko poreikius.

Vaiko gabumų centras, remdamasis savo sukaupta veiklos patirtimi, Lietuvos ir tarptautiniais mokslo laimėjimais, siektų tobulinti tolesnio darbo su gabiais vaikais metodus bei kryptis, Lietuvoje būtų kuriamos glaudaus bendradarbiavimo tradicijos tarp Vaiko gabumų centro, gabių vaikų, jų tėvų ir mokslo bei ugdymo institucijų.

Gabių vaikų ugdymas - daugialypis ir iššūkius keliantis procesas, kuris reikalauja maksimalaus lankstumo, atvirumo pokyčiams ir naujoms idėjoms. Tikimės, kad valstybė, įgyvendindama visai Lietuvai svarbius tikslus, skirs pakankamai dėmesio tiek vaikų gabumų atpažinimo bei įvertinimo, tiek visaverčio ugdymo problemoms spręsti.

 

Literatūra

1. Alexander J. M., Schwanenflugel P. J. (1996). Development of metacognitive concepts about thinking in gifted and nongifted children: Resent research. Learning and Individual Differences, 8(14), 305-325.

2. Alexander J. M., Carr M., Schwanenflugel P. J. (1995). Development of Metacognition in Gifted Children: Directions for Future Research. Develpmental Review,15(1), 1-37.

3. Almonaitienė J. (2000). Moksleivių kūrybingumo psichologiniai aspektai. Daktaro disertacijos santrauka. Kaunas.

4. Almonaitienė J. (1997). Motyvacija kaip psichologinis kūrybiškumo veiksnys. Psichologija. Mokslo darbai, 16, 65-84.

5. Awanbor D. (1989). Characteristics of gifted and talented children and problems of identification by teachers and parents. Interntional Journal of Educational Development, 9(4), 263-269.

6. CaroffX. (2004). L'identification des enfants à haut potentiel : Quelles perspectives pour l'approche psychométrique ? Psychologie Française, 49(3), 233-251.

7. Center for Talented Youh. Johns Hopkins university. http://cty.jhu.edu.

8. FoxL. H. (1981). Identification of the academicallygifted. American Psychologist 36(10), 1103-1111.

9. Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo strategija. 2005m. gruodžio 29 d. Nr. ISAK-2667.

10. Gabių vaikų ir jaunimo ugdymo programa. 2006 m. vasario 13 d., ISAK-258.

11. Gifted developement center. http://www.gifteddevelopment.com.

12. Gintilienė G. (2000). Kaip atpažįstame gabų vaiką. Mokykla, 7, 10-12.

13. Grakauskaitė – Karkockienė D. Gabus vaikas šalia mūsų. Mokykla – šeima – visuomenė. http://gimtasiszodis.lt/grakausk_04_01.htm.

14. Grakauskaitė - Karkockiekė D. (2006). Kur dingsta kodėlčiukai? (Kūrybiškumo ugdymo pagrindai). Vilnius: Logotipas.

15. Grakauskaitė - Karkockienė D. (2003). Kūrybos psichologija. Vilnius: Logotipas, p.256.

16. Grakauskaitė – Karkockiekė D. (2006). Kūrybos psichologijos pagrindai. Vilnius: Leidykla, p.101.

17. Guignard J.-H. and ZenasniF.F. (2004). Les caractéristiques émotionnelles des enfants à haut potentiel. Psychologie Française 49(3), 305-319.

18. Hallagan D.P. Kauffman J. M. (2003). Gabumų nustatymas. Ypatingieji mokiniai: specialiojo ugdymo įvadas, Vilnius, Alma litera, 450-495.

19. Liratni M. and Pry R.(2007). Psychométrie et WISC IV : quel avenir pour l'identification des enfants à haut potentiel intellectuel ? Neuropsychiatrie de l'Enfance et de l'Adolescence, In Press, Corrected Proof, Available online 17 August.

20. Lubart T.I. and GeorgsdottirA.S. (2004). Créativité, haut potentiel et talent. Psychologie Française 49(3), 277-291.

21. MilgramR. M. (1979). Perception of teacher behavior ingiftedand nongiftedchildren. Journal of Educational Psychology 71(1), 125-128.

22. Narkevičienė B.(2007). Gabūs vaikai: iššūkiai ir galimybės. Kaunas: Technologija.

23. Narkevičienė B.(2000). Gabių vaikų ugdymo sąlygų modelis ir jo raiška Lietuvoje. Daktaro disertacijos santrauka, Kaunas: Technologija.

24. Nacional Association for Gifted Children. http://www.nagc.org.

25. Ostatníková D., Celec P., Putz Z., Hodosy J., Schmidt F., Laznibatová J. and KúdelaM. (2007).Intelligence and salivary testosterone levels in prepubertalchildren. Neuropsychologia 45(7), 1378-1385.

26. Rost D. H. (1998). Kaip nustatyti ypatingus gebėjimus? Mokykla, 4, 15-21.

27. Seung-Hyun Jin, Yong-Ju Kwon, Jin-Su Jeong, Suk-Won Kwon and Dong-Hoon Shin(2006). Differences in brain information transmission betweengiftedand normalchildrenduring scientific hypothesis generation. Brain and Cognition 62(3), 191-197.

28. Silverman L. K. (2005). An overview of issues in assessing gifted children. A Symposium for the World Council for Gifted Children „A Comparison of Assessment Techniques In the Identification of Gifted Learners“(simpoziumo medžiaga). http://www.gifteddevelopment.com/About_GDC/symposium.htm.

29. Sparrow S. S., Newman T. M., PfeifferS. I. (2005).Assessment ofChildrenWho AreGiftedwith the WISC-IV. WISC-IV Clinical Use and Interpretation, 281-298.

30. The Hollingroworth Center for Highly Gifted Children. http://www.hollingworth.org.

31. Vock M. and HollingH. (2007).The measurement of visuo–spatial and verbal–numerical working memory: Development of IRT-based scales. Intelligence, In Press, Corrected Proof, Available online 27 April.

32. Zeidner M., Shani-Zinovich I., Matthews G., RobertsR. D. (2005).Assessing emotional intelligence ingiftedand non-giftedhigh school students: Outcomes depend on the measure. Intelligence 33( 4), 369-391.

spacer
@ 2015 Vaikų ir jaunimo psichologų asociacija