ieškoti
logo
ĮSTATYMO PROJEKTAS

2010 m. gegužės - lapkričio mėn. Vaikų ir jaunimo psichologų asociacija (VJPA) dalyvavo teikiant pasiūlymus dėl Psichologų veiklos licenzijavimo įstatymo:

2010 05 11 Įvyko diskusija dėl psichologų įstatymų Darbo rinkos mokymo tarnyboje Kaune. VJPA atstovavo psichologė V. Valčeckienė. Diskusijoje nuspręsta, kad G.Navaičio pasiūlytas projektas turi daug trūkumų ir siūloma pradėti diskusiją apskritame rate su psichologais klausiant ar reikia įstatymo ir  kokio jo reikia. Planuojama data apskritam stalui - 2010 m. rugsėjo 18 d.  

2010 05 19 R. Dobrovolskienė dalyvavo ir teikė pasiūlymus Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos organizuotoje diskusijoje tema „Psichologų praktinės veiklos reglamentavimas".

2010 06 21 R. Dobrovolskienė dalyvavo ir teikė pasiūlymus LPS organizuotoje diskusijoje dėl psichologo praktinės veiklos įstatymo.

2010 07 23 ir 2010 11 16 VJPA teikė pasiūlymus LR Seimo komitetams dėl Psichologų veiklos licenzijavimo įstatymo. Kviečiame susipažinti.

G. Navaičio pasiūlytą praktinės vieklos licenzijavimo įstatymo projektą rasite pagal žemiau pateiktą nuorodą:   http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=373100

 

VAIKŲ IR JAUNIMO PSICHOLOGŲ ASOCIACIJA

 

LR SEIMO SVEIKATOS REIKALŲ KOMITETUI

LR SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETUI

LR SEIMO SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETUI

LR SEIMO ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS KOMITETUI

LR SEIMO ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETUI

 

PASIŪLYMAS

Dėl LR psichologų praktinės veiklos įstatymo Nr. XIP-1084(2)

2010-11-16

 

Vaikų ir jaunimo psichologų asociacijos valdyba, išnagrinėjusi seimo nario G. Navaičio Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIP-1084(2) teikia tokius pasiūlymus:

  1. Psichologams licencijas turi išduoti valstybinė institucija (Socialinių reikalų ministerijos sudaryta darbo grupė arba Vyriausybės rūmų sudaryta darbo grupė arba komisija). Nepritariame įstatymo projekte numatytam nevyriausybinės organizacijos - Lietuvos psichologų tarybos steigimui.
  2. Psichologų licencijavimo įstatyme turi būti aiškiai apibrėžta, jog šis įstatymas skirtas privačia psichologo praktika norinčiam verstis psichologui.
  3. Siūlome įstatyme vartoti tris sąvokas: „psichologas asistentas", „psichologas konsultantas" ir „klinikinis psichologas". Psichologo konsultanto licencija suteikiama psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro laipsnius turinčiam asmeniui, įvardijant veiklos kryptį (pedagoginė psichologija, organizacinė psichologija, sveikatos psichologija ir pan., atsižvelgiant į magistro diplome esančius įrašus). Klinikinio psichologo licencija - psichologui, turinčiam psichologijos bakalauro ir magistro laipsnius, ir baigusiam LR Švietimo ir mokslo ministerijos akredituotas podiplomines studijas, arba, užsienyje baigusiam Psichologijos krypties mokyklą ir turinčiam tai patvirtinantį dokumentą. Psichologijos bakalaurą įgijęs asmuo gali dirbti psichologu asistentu, kuruojamas psichologo konsultanto ar klinikinio psichologo.
  4. Licencijavimo tvarkoje turi būti nurodoma, kokiais reglamentuotais būdais galima verstis privačia psichologo praktika (verslo liudijimas, individuali veikla, juridinį statusą turinti įmonė: AB, UAB, Vš. į., ir pan.). Į Mokesčių inspekcijos reglamentuojamus veiklų sąrašus turi būti įtrauktos psichologinio konsultavimo paslaugos (pvz. šiuo metu konsultuoti su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažymėjimu negalima, nes psichologinis konsultavimas neįtrauktas į veiklų sąrašą).
  5. Pagrindinis psichologo darbo kodeksas - Psichologo etika. Gaudamas licenciją psichologas turi pasirašyti, jog ja vadovausis savo darbe.
  6. Įstatyme aiškiai ir išsamiai apibrėžti psichologo asistento, psichologo konsultanto, klinikinio psichologo teises, pareigas, atsakomybę.
  7. Įstatyme neturėtų būti subjektyviai suvokiamų frazių, kaip pvz. 22 straipsnyje: „Sąžiningai vykdyti savo pareigas", nes psichologo darbą reglamentuoja psichologo etika.
  8. Psichologai dirbantys valstybiniame sektoriuje turi būti pavaldūs pagal savo darbo sritį: mokyklos psichologai - Švietimo ir mokslo ministerijai (yra sukurta mokyklos psichologo darbo švietimo sektoriuje tvarka); sveikatos psichologai - Sveikatos apsaugos ministerijai, psichologai, dirbantys teisėtvarkoje - Vidaus reikalų ministerijai; karjeros ir socialinės pagalbos centrų psichologai - Socialinių reikalų ir darbo ministerijai. Toks pavaldumas reikalingas dėl aiškių funkcijų ir susitarimų apibrėžties (pareiginės instrukcijos, apmokėjimo už darbą ir kitų darbo santykių).
  9. Licencijavimo tvarka turi derėti esamiems įstatymams ir įsakymams, neturi prieštarauti darbo santykius reglamentuojantiems dokumentams (Darbo kodeksui ir kt.).
  10. Įstatyme turi būti numatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu bus sprendžiamos su psichologų licencijavimu iškilusios problemos, vykdomos įstatymo pataisos, teikiami Ministerijos įsakymai, derinami darbo santykių klausimai, sprendžiami psichologų kvalifikacijos kėlimo programų ir podiplominių studijų programų akreditavimo klausimai (šiuo metu šios programos yra neakredituojamos). Siūlome 5 metų pereinamąjį laikotarpį.
  11. 5 straipsnio 1 skirsnio 8 punkte numatoma Licencijavimo komisijos vykdoma psichologų kvalifikacijos kėlimas gali riboti psichologo pasirinkimą, kadangi ta pati institucija prižiūri ir kontroliuoja psichologo veiklą ir kvalifikacijos kėlimą. Galimas interesų konfliktas, neigiamai įtakosiantis psichologų kvalifikacijos kėlimo galimybių pasirinkimą. Siūlome, jog psichologų licencijavimą vykdantis organas vykdytų licencijavimą, padėtų ŠMM akredituoti Psichologijos mokyklų programas, tačiau nevykdytų kvalifikacijos kėlimo renginių.
  12. 5 straipsnio 3. 2 punktas pakartoja tą pačią informaciją, kuri yra 5 straipsnio 3. 1 punkte. Kadangi psichologo darbas susijęs su konfidencialia informacija, perdėta kontrolė ir kišimasis į psichologo darbą gali sudaryti sąlygas pažeisti konfidencialumo principą.
  13. 5 straipsnio 3. 6 punktas riboja psichologo galimybę rinktis psichologijos kryptį, nes numatoma nustatyti prioritetines ir tik jas remti. Psichologijos mokslo krypčių įvairovė užtikrina psichologijos mokslo pažangą ir paslaugų įvairovę. Šis skirsnis gali tai įtakoti neigiamai. Taip pat nesuprantamas siekis įtakoti švietimo įstaigų psichologų studijų programas. Už studijų programų kokybę yra atsakingos aukštosios mokyklos ir ŠMM.

    Koreguojant Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą siūlome atsižvelgti į įstatymo projekto Nr. XIP-1084(2) 12 straipsnio 2 punktą „ Psichologo praktinės veiklos licenzijos išduodamos vadovaujantis „Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintomis Psichologų praktinės veiklos licencijavimo taisyklėmis", deleguojant Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją vykdyti psichologų licencijavimo veiklą.

Siūlome palikti įstatymo projekto Nr. XIP-1084(2) I skirsnį „Bendrosios nuostatos" koreguojant ir papildant:

1 punktą „Licencijuotų psichologų registras" išbraukti.

2 punktą „Lietuvos psichologų taryba" išbraukti.

3 punktą siūlome keisti: Psichologas asistentas - asmuo, turintis aukštąjį psichologijos studijų krypties išsilavinimą, bakalauro laipsnį. Psichologui asistentui licenzija neišduodama, jis gali dirbti kuruojamas psichologo konsultanto ar klinikinio psichologo. Psichologas konsultantas - asmuo, turintis aukštąjį psichologijos studijų krypties išsilavinimą, bakalauro ir magistro laipsnius (arba įvykdęs ne trumpesnes kaip penkerių metų nuosekliąsias psichologijos studijas). Klinikinis psichologas - asmuo, turintis aukštąjį psichologijos studijų krypties išsilavinimą, bakalauro ir magistro laipsnius (arba įvykdęs ne trumpesnes kaip penkerių metų nuosekliąsias psichologijos studijas) ir baigęs LR Švietimo ir mokslo ministerijos arba kitoje šalyje akredituotas podiplomines psichologijos krypties studijas bei turintis tai patvirtinantį dokumentą. Psichologas konsultantas ir klinikinis psichologas turi teisę gauti jo kvalifikaciją patvirtinančią licenciją.

4 dalį „Psichologo studijos" išbraukti.

5 dalį „Psichologo praktinė veikla" koreguoti: išbraukti arba paaiškinti žodį „juridinių" ir paaiškinti sąvokas „fizinių asmenų psichinės būklės diagnostika" ir „psichologinių problemų sprendimas".

II skirsnį "Lietuvos psichologų taryba" išbraukti.

Siūlome palikti III skirsnį „Teisė verstis psichologo praktine veikla", sąvokas „Tarybos prezidiumas" keičiant „Socialinių reikalų ir darbo ministerijos sudaryta psichologų licencijavimo komisija". Šį skirsnį siūlome koreguoti:

16 straipsnio 7 punktą išbraukti.

IV skirsnį palikti, išbraukiant 22 straipsnio 1 punktą, kaip abstrakčiai suvokiamą.

IV Skirsnį „Tarybos turtas" išbraukti.

V skirsnį „Baigiamosios nuostatos" koreguoti, atsižvelgiant į įstatymo projekto pataisas.

                      

    Įstatymą koreguoti ir papildyti aukščiau pateiktais pasiūlymais.

 

    Vaikų ir jaunimo psichologų asociacijos prezidentė        Ramunė Dobrovolskienė

                                                       

                 


                                         

               

VAIKŲ IR JAUNIMO PSICHOLOGŲ ASOCIACIJA

 

LR SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETUI

LR SEIMO SVEIKATOS REIKALŲ KOMITETUI

LR SEIMO SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETUI

LR SEIMO ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS KOMITETUI

LR SEIMO ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETUI

 

PASIŪLYMAS

Dėl psichologų lizenzijavimo įstatymo

2010-07-23

Vaikų ir jaunimo psichologų asociacijos valdyba, išnagrinėjusi seimo nario G. Navaičio Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIP-1084(2) teikia tokius pasiūlymus:

  1. Psichologams licencijas turi išduoti valstybinė institucija (Socialinių reikalų ministerijos sudaryta darbo grupė arba Vyriausybės rūmų sudaryta darbo grupė arba komisija). Nepritariame įstatymo projekte numatytam nevyriausybinės organizacijos - Lietuvos psichologų tarybos steigimui.
  2. Psichologų licencijavimo įstatyme turi būti aiškiai apibrėžta, jog šis įstatymas skirtas privačia psichologo praktika norinčiam verstis psichologui.
  3. Siūlome įstatyme vartoti tris sąvokas: „psichologas asistentas", „psichologas konsultantas" ir „klinikinis psichologas". Psichologo konsultanto licencija suteikiama psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro laipsnius turinčiam asmeniui, įvardijant veiklos kryptį (pedagoginė psichologija, organizacinė psichologija, sveikatos psichologija ir pan., atsižvelgiant į magistro diplome esančius įrašus). Klinikinio psichologo licencija - psichologui, turinčiam psichologijos bakalauro ir magistro laipsnius, ir baigusiam LR Švietimo ir mokslo ministerijos akredituotas podiplomines studijas, arba, užsienyje baigusiam Psichologijos krypties mokyklą ir turinčiam tai patvirtinantį dokumentą. Psichologijos bakalaurą įgijęs asmuo gali dirbti psichologu asistentu, kuruojamas psichologo konsultanto ar klinikinio psichologo.
  4. Licencijavimo tvarkoje turi būti nurodoma, kokiais reglamentuotais būdais galima verstis privačia psichologo praktika (verslo liudijimas, individuali veikla, juridinį statusą turinti įmonė: AB, UAB, Vš. į., ir pan.). Į Mokesčių inspekcijos reglamentuojamus veiklų sąrašus turi būti įtrauktos psichologinio konsultavimo paslaugos (pvz. šiuo metu konsultuoti su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažymėjimu negalima, nes psichologinis konsultavimas neįtrauktas į veiklų sąrašą).
  5. Pagrindinis psichologo darbo kodeksas - Psichologo etika. Gaudamas licenciją psichologas turi pasirašyti, jog ja vadovausis savo darbe.
  6. Įstatyme aiškiai ir išsamiai apibrėžti psichologo asistento, psichologo konsultanto, klinikinio psichologo teises, pareigas, atsakomybę.
  7. Įstatyme neturėtų būti subjektyviai suvokiamų frazių, kaip pvz. 22 straipsnyje: „Sąžiningai vykdyti savo pareigas", nes pareiginės instrukcijos įstatyme nėra.
  8. Psichologai dirbantys valstybiniame sektoriuje turi būti pavaldūs pagal savo darbo sritį: mokyklos psichologai - Švietimo ir mokslo ministerijai (yra sukurta mokyklos psichologo darbo švietimo sektoriuje tvarka); sveikatos psichologai - Sveikatos apsaugos ministerijai; psichologai, dirbantys teisėtvarkoje - Vidaus reikalų ministerijai; karjeros ir socialinės pagalbos centrų psichologai - Socialinių reikalų ir darbo ministerijai. Toks pavaldumas reikalingas dėl aiškių funkcijų ir susitarimų apibrėžties (pareiginės instrukcijos, apmokėjimo už darbą ir kitų darbo santykių).
  9. Licencijavimo tvarka turi derėti esamiems įstatymams ir įsakymams, neturi prieštarauti darbo santykius reglamentuojantiems dokumentams (Darbo kodeksui ir kt.).
  10. Įstatyme turi būti numatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu bus sprendžiamos su psichologų licencijavimu iškilusios problemos, vykdomos įstatymo pataisos, teikiami Ministerijos įsakymai, derinami darbo santykių klausimai, sprendžiami psichologų kvalifikacijos kėlimo programų ir podiplominių studijų programų akreditavimo klausimai (šiuo metu šios programos yra neakredituojamos). Siūlome 5 metų pereinamąjį laikotarpį.

    Koreguojant Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą siūlome atsižvelgti į įstatymo projekto Nr. XIP-1084(2) 12 straipsnio 2 punktą „ Psichologo praktinės veiklos licenzijos išduodamos vadovaujantis „Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintomis Psichologų praktinės veiklos licencijavimo taisyklėmis", deleguojant Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją vykdyti psichologų licencijavimo veiklą.

Siūlome palikti įstatymo projekto Nr. XIP-1084(2) I skirsnį „Bendrosios nuostatos" koreguojant ir papildant:

1 dalį „Licencijuotų psichologų registras" išbraukti.

2 dalį „Lietuvos psichologų taryba" išbraukti.

3 dalį siūlome keisti: Psichologas asistentas - asmuo, turintis aukštąjį psichologijos studijų krypties išsilavinimą, bakalauro laipsnį. Psichologui asistentui licenzija neišduodama, jis gali dirbti kuruojamas psichologo konsultanto ar klinikinio psichologo. Psichologas konsultantas - asmuo, turintis aukštąjį psichologijos studijų krypties išsilavinimą, bakalauro ir magistro laipsnius (arba įvykdęs ne trumpesnes kaip penkerių metų nuosekliąsias psichologijos studijas). Klinikinis psichologas - asmuo, turintis aukštąjį psichologijos studijų krypties išsilavinimą, bakalauro ir magistro laipsnius (arba įvykdęs ne trumpesnes kaip penkerių metų nuosekliąsias psichologijos studijas) ir baigęs LR Švietimo ir mokslo ministerijos arba kitoje šalyje akredituotas podiplomines psichologijos krypties studijas bei turintis tai patvirtinantį dokumentą. Psichologas konsultantas ir klinikinis psichologas turi teisę gauti jo kvalifikaciją patvirtinančią licenciją.

4 dalį „Psichologo studijos" išbraukti.

 5 dalį „Psichologo praktinė veikla" koreguoti: išbraukti arba paaiškinti žodį „juridinių" ir paaiškinti sąvokas „fizinių asmenų psichinės būklės diagnostika" ir „psichologinių problemų sprendimas".

II skirsnį "Lietuvos psichologų taryba" išbraukti.

Siūlome palikti III skirsnį „Teisė verstis psichologo praktine veikla", sąvokas „Tarybos prezidiumas" keičiant „Socialinių reikalų ir darbo ministerijos sudaryta komisija". Šį skirsnį siūlome koreguoti:

16 straipsnio 7 punktą išbraukti.

      19 straipsnio 2 punktą išbraukti.

      IV skirsnį palikti, iš pavadinimo išbraukiant „Psichologo profesinės veiklos kontrolė".

    Skirsnį „Tarybos turtas" išbraukti.

    V skirsnį „Baigiamosios nuostatos" koreguoti, atsižvelgiant į įstatymo projekto pataisas.

 

    Įstatymą koreguoti ir papildyti aukščiau pateiktais pasiūlymais.

 

    Vaikų ir jaunimo psichologų asociacijos prezidentė             Ramunė Dobrovolskienė

                                                                                                                          

 

 


2008 m. birželio mėn. Lietuvos Psichologų Sąjungos (LSP) ir tuometinio LR Seimo nario iniciatyva buvo parengtas Lietuvos psichologo praktinės veiklos įstatymo projektas. Vaikų ir jaunimo psichologų asociacija teikė pastebėjimus ir pasiūlymus LR Seimo Sveikatos reikalų komitetui.

2009 m. liepos mėn. LR Vyriausybė pasiūlė nepriimti įstatymo, o sukurti darbo grupę, kuri įstatymą rengtų.

Visus besidominčius kviečiame susipažinti su VJPA teikiamoms pastabomis ir siūlymais įstatymo projektui. 

 


VAIKŲ IR JAUNIMO PSICHOLOGŲ ASOCIACIJA 

SEIMO SVEIKATOS KOMITETUI

2009-01-20

Dėkojame, kad atsiuntėte teikiamo įstatymo projektą ir sudarėte galimybę pareikšti nuomonę.

Pateikiame VJPA pastabas dėl teikiamo Psichologo praktinės veiklos įstatymo projekto.

  1. Nėra paruoštų poįstatyminių dokumentų: Licencijavimo taisyklių, Supervizavimo tvarkos, Profesinės kompetencijos vertinimo komisijos bei Psichologų praktinės veiklos tarybos nuostatų. Šie dokumentai leistų aiškiau suprasti įstatymą ir padėtų apsispręsti dėl teikiamo dokumento naudos visuomenei. Siūlome teikti tvirtinti visus dokumentus kartu.
  2. Nepaminėtos teikiamo įstatymo projekto sąsajos su jau galiojančios Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentais. Pvz. švietimo įstaigose taikoma psichologų atestacijos praktika, nuo kvalifikacijos kategorijos priklauso darbo užmokesčio dydis.
  3. Teikiamame projekte LPS tampa monopoline nevyriausybine institucija. Ar narystė LPS bus privaloma? Koks kitų nevyriausybinių psichologų organizacijų statusas? Kam LPS Licencijavimo taryba bus atskaitinga? Ginčų sprendimas LPS Valdyboje neužtikrina nešališkumo.
  4. Nepaminėta darbdavio atsakomybė. Kaip bus siekiama, kad valstybinėse ir privačiose organizacijose dirbtų tik licencijuoti psichologai? Kokia darbdavio atsakomybė už įstatymo nesilaikymą?
  5. Ar licencijos bus skirstomos į rūšis: medicinos psichologo; psichologo, teikiančio pagalbą mokiniui; organizacijos psichologo ir pan.. Tai turėtų būti apibrėžta arba įstatyme, arba poįstatyminiuose aktuose.
  6. 3 straipsnio 2 punkto dalis: diagnozavimas LPS registruotais testais. Šiuo metu Lietuvos psichologai naudoja daug neadaptuotų testų: Amerikos, Rusijos, Europos. Kaip numatomas tolesnis Lietuvai nepritaikytų tačiau plačiai paplitusių testų naudojimas?
  7. 8 straipsnio 3 punktas. Licencijavimo taryba atsisakydama išduoti psichologo praktinės veiklos licenciją turėtų pareiškėjui raštu pateikti neigiamo atsakymo argumentus.
  8. Siūlome poįstatyminiuose aktuose numatyti kaip bus spendžiama išsilavinimo reikalavimų neatitinkančių psichologų licencijavimo problema. Šiuo metu psichologais dirba ir tik psichologijos magistro išsilavinimą arba aukštąjį dviejų pakopų psichologijos išsilavinimą įgiję, bet edukologo kvalifikacija įvertinti žmonės. Spręstina šių žmonių galimybė įvykdyti išlyginamąsias arba persikvalifikavimo studijas.
  9. Neapibrėžtas jau esamų  privačių psichologijos (egzistencinės, humanistinės ir kt. psichologijos krypčių) mokyklų vaidmuo psichologų kvalifikacijos tobulinimo programos vykdyme ir vertinime.

Kiti pastebėjimai:

  1. Neatitinka psichologo išsilavinimo apibrėžimai 2 str. 1 p. ir 5 str. 1.1. punktuose.
  2. 5 str. 1.3. p. ar psichologu bus galima dirbti ir be supervizoriaus, ir be licencijos?

 

Pagarbiai,

VJPA prezidentė                                                            Ramunė Dobrovolskienė

 

Baigiant primename, kad prasminga paskaityti ir LRS TD projekto vertinimus http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=323252 TEISES DEPARTAMENTO ISVADA Psichologu praktines veiklos istatymo projektui 2008-06-27 Parengė - Butkutė Giedrė, Teisės departamentas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.

spacer
@ 2015 Vaikų ir jaunimo psichologų asociacija