Periodiškai yra teikiamas ir svarstomas Lietuvoje dirbančių psichologų licencijavimo įstatymas. Vaikų ir jaunimo psichologų asociacijos valdyba, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektus, teikiamus nuo 2010 metų, teikia tokius pasiūlymus esamiems ir būsimiems projektams:

Šiuo metu nėra paruoštų dokumentų: Licencijavimo taisyklių, Supervizavimo tvarkos, Profesinės kompetencijos vertinimo komisijos bei Psichologų praktinės veiklos vertinimo tarybos (arba licancijavimą vykdančio organo) nuostatų. Šie dokumentai leistų aiškiau suprasti Licencijavimo įstatymą ir padėtų apsispręsti dėl teikiamų dokumentų, projektų naudos visuomenei. Siūlome teikti tvirtinti visus dokumentus kartu.

Psichologams licencijas turi išduoti valstybinė institucija (pvz. Socialinių reikalų ministerijos sudaryta darbo grupė arba Vyriausybės rūmų sudaryta darbo grupė arba komisija). Nepritariame įstatymo projektuose numatytam nevyriausybinės organizacijos steigimui arba vienos psichologus vienijančios nevyriausybinės organizacijos dominavimui ir vienvaldystei.

Psichologų licencijavimo įstatyme turi būti aiškiai apibrėžta, jog šis įstatymas skirtas privačia psichologo praktika norinčiam verstis psichologui, kadangi valstybinėse institucijose dirbančių psichologų darbas jau yra reglamentuotas įstatymais.

Psichologai dirbantys valstybiniame sektoriuje turi būti pavaldūs pagal savo darbo sritį: mokyklos psichologai – Švietimo ir mokslo ministerijai (yra sukurta mokyklos psichologo darbo švietimo sektoriuje tvarka); sveikatos psichologai – Sveikatos apsaugos ministerijai, psichologai, dirbantys teisėtvarkoje – Vidaus reikalų ministerijai; karjeros ir socialinės pagalbos centrų psichologai – Socialinių reikalų ir darbo ministerijai. Toks pavaldumas reikalingas dėl aiškių funkcijų ir susitarimų apibrėžties (pareiginės instrukcijos, apmokėjimo už darbą ir kitų darbo santykių).

Siūlome įstatyme vartoti tris sąvokas: „psichologas asistentas”, „psichologas konsultantas” ir „psichologas psichoterapeutas”. Psichologo konsultanto licencija suteikiama psichologijos bakalauro ir bet kokios krypties psichologijos magistro laipsnius turinčiam asmeniui, įvardijant veiklos kryptį (pedagoginė psichologija, organizacinė psichologija, sveikatos psichologija ir pan., atsižvelgiant į magistro diplome esančius įrašus). Psichologo- psichoterapeuto licencija suteikiama psichologui, turinčiam psichologijos bakalauro ir bet kurios krypties psichologijos magistro laipsnius ir baigusiam podiplomines 3-4 metų trukmės psichoterapijos studijas Lietuvoje arba užsienyje, turinčiam tai patvirtinantį dokumentą. Kadangi psichoterapijos krypčių yra daug, jas Lietuvoje vykdo psichoterapijos mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, programos ruošiamos remiantis užsienio praktika, siūlome į tai atsižvelgti ir sudaryti sąrašą vykdomų psichoterapijos programų, kurių metodologija yra pripažįstama arba patvirtinta Lietuvos arba užsienio psichoterapeutų praktikų ir atitinka tarptautiniu mastu (Europos sąjungoje) keliamus reikalavimus.

Psichologijos bakalaurą įgijęs asmuo gali dirbti psichologu asistentu, kuruojamas psichologo konsultanto arba psichologo psichoterapeuto.

Įstatyme aiškiai ir išsamiai apibrėžti psichologo asistento, psichologo konsultanto, psichologo psichoterapeuto teises, pareigas, atsakomybę.

Įstatyme neturėtų būti subjektyviai suvokiamų frazių, kaip „Sąžiningai vykdyti savo pareigas” ir pan., nes psichologo darbą reglamentuoja psichologo etika.

Licencijavimo tvarka turi derėti esamiems įstatymams ir įsakymams, neturi prieštarauti darbo santykius reglamentuojantiems dokumentams (Darbo kodeksui ir kt.).

Įstatymas neturėtų būti vienpusiškas paslaugos gavėjo naudai: įstatyme turi būti apibrėžtos ne tik psichologo pareigos ir atsakomybė, bet ir kliento (paslaugos gavėjo) pareigos ir atsakomybė, nes paslaugos gavėjo elgesys, motyvacija, sąžiningumas, nusiteikimas terapijai ir psichologo, teikiančio jam paslaugą, atžvilgiu tiesiogiai siejasi su paslaugos kokybe.

Įstatyme turi būti numatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu bus sprendžiamos su psichologų licencijavimu iškilusios problemos, vykdomos įstatymo pataisos, teikiami Ministerijos įsakymai, derinami darbo santykių klausimai, sprendžiami psichologų kvalifikacijos kėlimo programų ir podiplominių studijų programų sąrašo klausimai. Siūlome 5 metų pereinamąjį laikotarpį.

Licencijavimo įstatymų projektuose dažnai ribojama psichologo galimybė rinktis psichoterapijos kryptį, nes numatoma nustatyti prioritetines ir tik jas remti. Neapibrėžtas jau esamų psichoterapijos (egzistencinės, humanistinės, geštalto terapijos, Porų ir šeimos psichoterapijos ir kt. psichoterapijos krypčių) mokyklų vaidmuo psichologų kvalifikacijos tobulinimo ir licencijavimo vertinime. Šiuo metu psichologai, baigę atitinkamas podiplomines psichoterapijos studijas, už jas sumokėję mokymosi laiku ir pinigais bei turintys tai patvirtinantį dokumentą gali vadintis psichologais psichoterapeutais.

Psichoterapijos krypčių įvairovė užtikrina psichologijos mokslo Lietuvoje pažangą ir paslaugų įvairovę. Šis skirsnis ruošiamuose projektuose dažnai turi neigiamą poveikį, nes proteguojamos dvi psichoterapijos kryptys, kurias ruošia Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus universitetas.

Taip pat nesuprantamas numatomos Licencijavimo komisijos siekis turėti įtakos aukštųjų mokyklų, ruošiančių psichologus, studijų programoms. Už studijų programų kokybę yra atsakingos aukštosios mokyklos ir ŠMM įstatymų numatyta tvarka.

Numatomas vienos-dviejų nevyriausybinių organizacijų ar aukštųjų mokyklų vykdomas psichologų kvalifikacijos kėlimas gali riboti psichologo praktinės veiklos krypties bei kvalifikacinių renginių pasirinkimo laisvanoriškumą. Dažnai projektuose yra numatoma ta pati institucija, prižiūrinti ir kontroliuojanti psichologo veiklą, kvalifikacijos kėlimą, podiplominių studijų programų priežiūrą ir vykdymą. Galimas interesų konfliktas, neigiamai įtakosiantis psichologų kvalifikacijos kėlimo renginių įvairovę. Siūlome, jog psichologų licencijavimą vykdantis organas vykdytų licencijavimą, o Psichoterapijos mokyklų programas ir kvalifikacinius renginius prižiūrėtų ir sąrašą periodiškai atnaujintų iš įvairių psichoterapijos mokyklų, nevyriausybinių organizacijų (asociacijų, VšĮ ir kt.) bei aukštųjų mokyklų atstovų, ruošiančių psichologus sudaryta komisija prie licencijavimo organo. Ši komisija turėtų būti rotuojama ir atnaujinama kas 4 metus.

Licencijavimo organas, atsisakydamas psichologui išduoti psichologo praktinės veiklos licenciją turėtų pareiškėjui raštu pateikti neigiamo atsakymo argumentus ir nurodyti, ką pareiškėjas turi įvykdyti, kad ją gautų.

Licencijavimo proceso ir dokumentų kainos turėtų būti simbolinės, siekti apie 20 eurų (orientyras gali būti gydytojų licencijavimo kainininkas).

Kvalifikacinių renginių, privalomų gauti/palaikyti licenciją kainos turėtų atitikti Lietuvos respublikos ekonominio išsivystymo lygį. Siūlome valandos kainą sieti su vidutiniu darbo užmokesčiu Lietuvoje arba valandos įkainį sieti su statistiniu vienos valandos darbo užmokesčio vidurkiu. Šiuo metu kvalifikacinių renginių, supervizijų ir psichoterapijos podiplominių studijų kaina yra per aukšta vidutiniškai uždirbančiam psichologui praktikui, kuris turi rūpintis ne tik savo profesine kvalifikacija, bet ir asmenine fizine, psichologine bei dvasine sveikata dirbant emociškai sunkų ir atsakingą darbą. Galų gale darbo užmokesčio reikia pragyvenimui. Taigi, kvalifikacijos palaikymo bei licencijos kaina tiesiogiai susijusi su teikiamų paslaugų kaina ir prieinamumu visuomenėje.

Koreguojant Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymų projektus siūlome išlaikyti licencijavimo nešališkumo, objektyvumo, mokslo srities įvairiapusiškumo, inovatyvumo, profesinio prieinamumo ir lankstumo principus.

Sampratos

Psichologas asistentas – asmuo, turintis aukštąjį psichologijos studijų krypties išsilavinimą, bakalauro laipsnį. Psichologui asistentui licencija neišduodama, jis gali dirbti kuruojamas psichologo konsultanto ar psichologo psichoterapeuto.

Psichologas konsultantas – asmuo, turintis aukštąjį psichologijos studijų krypties išsilavinimą, bakalauro ir bet kurios krypties psichologijos magistro laipsnius (arba įvykdęs ne trumpesnes kaip penkerių metų nuosekliąsias psichologijos studijas).

Psichologas psichoterapeutas – asmuo, turintis aukštąjį psichologijos studijų krypties išsilavinimą, bakalauro ir bet kurios krypties psichologijos magistro laipsnius (arba įvykdęs ne trumpesnes kaip penkerių metų nuosekliąsias psichologijos studijas) ir baigęs Lietuvoje arba Europos sąjungoje patvirtintas 3-4 metų psichoterapijos krypties studijas bei turintis tai patvirtinantį dokumentą. Psichologas psichoterapeutas turi teisę gauti jo kvalifikaciją patvirtinančią licenciją.

Profesinė veikla

VAIKŲ IR JAUNIMO PSICHOLOGŲ ASOCIACIJA

LR SEIMO SVEIKATOS REIKALŲ KOMITETUI

LR SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETUI

LR SEIMO SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETUI

LR SEIMO ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS KOMITETUI

LR SEIMO ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETUI

PASIŪLYMAS

Dėl LR psichologų praktinės veiklos įstatymo

two white throw pillows on top of grey sofa
person sitting in a chair in front of a man

Susisiekite su mumis

Tel. Nr. +370 622 78 814
El. paštas: vjpa.ltu@gmail.com