Psichologų asociacija atsako: Kaip į konfliktus reaguoja vyrai ir moterys?

Konfliktai gali kilti dėl visko: buities darbų pasiskirstymo, savaitgalio ir atostogų planavimo, tėvystės klausimų, tėvų (uošvių), finansų, laiko planavimo, darbo reikalų ir t. t. Kiekviena pora turi „skaudžią“ temą, dėl ko gali kilti nepasitenkinimas, o vėliau ir konfliktas. Šioje temoje labai aktualūs tampa žmogiškieji poreikiai. Svarbu būti pavalgius, apsirengus, turėti stogą virš galvos. Tačiau visiems žmonėms reikia daugiau - saugumo, meilės, dėmesio, pagarbos, supratimo, atjautos ir panašiai. Ir jei metus kitus žmogus gali kažko atsisakyti, nuneigti savo poreikius, ilgainiui jie išlys „per akis ir per ausis“. Kitais žodžiais tariant jie taps matomi ir girdimi. Psichologų asociacija pastebi, kei poroje yra įvardijami abiejų partnerių poreikiai ir apie juos kalbamasi, tuomet tiek moteris, tiek vyras jaučiasi svarbūs ir reikalingi vienas kitam. Priešingu atveju, kai žmonės nesikalba, problemos gilėja.

Ar konfliktas gali būti manipuliacinė priemonė poros santykiuose?

Barniu kaip manipuliacijos priemone dažniausiai naudojasi valdingi, emocinę ar fizinę jėgą mėgstantys demonstruoti žmonės. Jie barniais „išsikovoja“ kontrolės galią. Tuo tarpu kiti, ramesni šeimos nariai „dėl šventos ramybės“ nusileidžia. Neretu atveju tokie santykia gali būti tiesiog šeimos modelio tipas, kai vienas iš poros narių neturi gebėjimų ar noro viską kontroliuoti, o kitas priešingai yra valdingas ir manipuliatyvus. Todėl gan dažnai pasitaiko, kad „šventa ramybė“ taip pat turi savą kainą.

Kaip į barnius reaguoja vyrai ir moterys? Ar tai priklauso nuo žmogaus charakterio?

Dažnai atrodo, kad moterys yra jautresnės. Jos tiesiog susigraudina ir verkia, tačiau vyrai taip pat reaguoja, tik būdai skiriasi. Vyras gali tiesiog atsitraukti, tapti uždaresnis, kartais irzlesnis. Svarbu pastebėti, kad po pykčiu gali slėptis liūdesys, nerimas ar bejėgiškumas. Kai įvyksta barnis, vėliau, porai susėdus pasikalbėti paaiškėja, kad abiems „jau labai daug visko prisikaupė“ ir tiesiog ilgai nebuvo spręsta daug klausimų, arba, tiesiog, daugelis dalykų buvo negirdėta ir neregėta. Šiandieniniame skubančiame pasaulyje, žmonės neturi kada „po truputį“ kalbėti, išgirsti, suprasti. Kartais pasakome „aha“, „taip taip“, „matau“, tačiau iki suvokimo informacija nenueina. Kartais elgiamės labai mechaniškai, negalvodami, negirdėdami ir nematydami, kad artimui šalia skauda, kad žmona ar vyras būdamas čia pat jaučiasi vienišas, kad jam tiesiog reikia dėmesio, pagalbos. Jei dominuoja „AŠ“ ir namuose užima tris ketvirtadalius vietos (emocine prasme), o kiti dalinasi likutį, ką „AŠ“ gali pastebėti? Kai „AŠ“ pradės matyti, kad šeimoje dar yra žmonių, kurie turi poreikių, svajonių ir jausmų, barnių sumažės ir pora daugiau bus „MES“. 

Psichologijoje yra daugybė asmenybės ir charakterio tipažų, jų „miksų“. Tai reiškia, kad dviejų vienodų žmonių nėra. Net dvyniai – fiziliogiškai visiškai identiški, psichologiniame lygmenyje skiriasi. Todėl žmonių reakcijos į tą patį dalyką gali skirtis kaip „ penkiasdešimt atspalvių“ – vieni reaguos ramiai, o kiti audringai. Laikas padeda spręsti sunkumus poroje, jei pasitelkiamas klausymas ir girdėjimas, supratimas, pagarba, pasitikėjimas. Jei abu nori pamatyti vienas kito „atspalvį“ – barnių intensyvumo kreivė leisis žemyn.

Jei poros konfliktų neišeina išmokti spręsti savarankiškai, pastringama ir nejudama pirmyn, galima to paprašyti pamokyti specialisto. Psichologų asociacija pasiruošusi padėti kiekvienam besikreipiančiam.