Psichologų asociacija atsako: Kaip teisingai bartis? Nekalbadienis?

Pagrindinis gero barnio ingredientas – pagarba kitam. Kai egzistuoja pagarba artimam žmogui, yra lengviau išsakyti savo nuomonę ir bendros problemos matymą bei jausmus, nesumenkinant kito asmens įsitikinimų ir orumo. Vienas svarbiausių aspektų sprendžaint konfliktus - neįžeidinėti. Galima tiesiog įvardinti problemą, pavyzdžiui „matau, kad mūsų namai tapo netvarkingi, kaip tau tai?“ arba „mes jau seniai turėjome linksmą savaitgalį, noriu kažkur nuvažiuoti, patirti įspūdžių. Ką apie tai galvoji?“, „jau kurį laiką jaučiu nuovargį, nebegaliu taip kaip anksčiau visko daryti, kaip galėtum man padėti?“ ir panašiai. Įvardinus problemą ieškoma sprendimo būdų: „galvoju, jei visi tvarkytume savo daiktus, namai būtų tvarkingesni. Kaip tau toks pasiūlymas?“, „labai norėčiau aplankyti studijų draugus, o tu?“, „jei kažkaip kitaip pasiskirstytume darbus, manau turėčiau laiko anksčiau nueiti miegoti, ką apie tai manai?“. Svarbu ne tik pačiam siūlyti, bet išgirsti kito pasiūlymus, juos derinti, tartis, atrasti abiems priimtiniausią variantą. Galima susitarti po kurio laiko vėl apie tai pasikalbėti: „pabandom, tikiu kad bus gerai. Galim apie tai vėl pasikalbėti po poros savaičių?“ Jei abu motyvuoti turėti gerus santykius ir gerą savijautą šeimoje, tokie pokalbiai visada duos vaisių.

Kaip psichologų asociacija vertina nekalbadienius remdamasi praktine veikla?

Per pusmetį nekalbadienių galima „pamesti“ ir žmogų, ir santykius, ir visą šeimą. Nekalbadieniai – atsitraukimo nuo problemos metodas. Kartais vienas nekalbadienis padeda kitaip pamatyti save ir iškeltą problemą. Atsitraukus nuo konflikto fronto linijos, dažniausiai yra nusiraminama, apmąstoma situacija bei „sugrįžtama į save“. Tačiau ir apie nekalbadienius svarbu kalbėti. Jei ignoruojate kitą žmogų nekalbėjimu, santykiai yra labiau gadininami ir griaunami nei sprendžiamos problemos. Jei norite nurimti ir atsitraukti, geriausia apie tai pranešti. Pavyzdžiui: „labai supykau (įsiutau, įsiaudrinau, jaučiuosi įskaudinta/s), todėl noriu nurimti. Pabūkim dieną ramiai, paskui pasikalbėsim“. Jei šeimoje jau aptartos nekalbadienio taisyklės, galima tiesiog pasakyti „noriu nekalbadienio, pasikalbėsim rytoj vakare“. Tai neturi būti dažnas reiškinys, ypač jei šeimoje yra vaikų, kurie mokosi iš suaugusiųjų. Tokiu atveju nenustebkite, jei ir jie kada nors jums pasiūlys nekalbadienį.

Psichologų asociacija teigia, kad nekalbadienis nėra pats geriausias problemos sprendimo būdas, bet geriau nei emocinis ar fizinis smurtas, ko pasekoje žmonės nesusivaldo ir griauna santykius iš pagrindų. Kai emocijos nurimsta, galima vėl pasikalbėti, bet jau kitaip. Jei jaučiate dėl kažko kaltę, visada galite atsiprašyti. Jei norite padėkoti, galite tai išreikšti įvairiais būdais. Be atsiprašymo už įskaudinimą, pravardžiavimą, patyčias savaime atleisti būna sunku. Kai žmonės pykstasi netinkamai išreiškia emocijas, prisako daugybę negražių dalykų, prisimena senas nuoskaudas. Dažnai po barnio vienas jaučiasi labiau „nuskriaustas“ nei kitas, arba „teisesnis“, „tobulesnis“ ir pan. Jei atsiprašote už tai, ką pasakėte ar padarėte, galite tikėtis, kad ir kitas taip pasielgs. Pavyzdžiui: „atsiprašau, kad pavadinau tave..., žinau kaip tau tai skaudu girdėti. Šis žodis išnyks iš mano burnos“, arba „man labai gaila, kad nesusivaldžiau ir sudaužiau tavo mėgstamą puodelį, pažadu daugiau nieko iš pykčio nedaužyti. Ką dėl to galiu tau nupirkti, tai bus susitaikymo dovana tau“. Tai tik keli pavyzdžiai, po kurių atleisti yra lengviau. Tą patį turi padaryti bei išmokti ir kitas. Santykiuose svarbu abipusiškumas, nes jei vienas atsiprašinėja, o kitas ne, neatstatomas lygiavertiškumas, todėl automatiškai programuojamas sekantis konfliktas. Jei pykstantis nepasakiau ir nepadariau nieko skaudaus, galiu tiesiog padėkoti „ačiū, kad supranti mane“, arba „esu dėkinga/s kad tau rūpiu“ ir pan.

Gal barnių ir nesutarimų galima išvengti?

Siekiant santykiuose turėti mažiau nesutarimų, svarbu kalbėtis apie juos.. Kalbantis ar barantis svarbu spręsti vieną problemą, o ne „kratyti“ viską iš praeities tikintis, kad „daugiau geriau negu mažiau“. Kai išverčiame visą spintą rūbų, o tik vieną padedame į vietą, kaip atrodo vaizdelis? Turbūt ne kaip. Taip pat ir su problemomis. Jei iškratau metų problemas, o išsprendžiu vieną, situacija santykiuose tikrai nepagerėja. Psichologų asociacija pataria vadovautis svarbiausia konflikto taisykle: Vienam kartui – viena problema. Pasikalbėjus „nesikalbėti“ dėl problemos savo mintyse su savimi. Kartais žmonės pasikalba, susitaria, tačiau vaikšto dar „truputį niežti“ ta problema, mąsto kad kažkas dar neteisinga. Tai kelia negatyvias emocijas ir trukdo matyti, ar problema sprendžiasi po pokalbio, ar ne. Jei jau pasikalbate, stebite pokyčius, pasidžiaugiate, o ne toliau ieškote priekabių. Pavyzdžiui „kaip man patinka, kai namuose yra tvarka“, „gerai pailsėjau savaitgalį, kaip buvo smagu kai...“, „jau visą savaitę einame anksčiau miegoti, kaip gera, kad apie tai pasikalbėjome“. Labai svarbu pastebėti teigiamus pokyčius, padėkoti artimui už pastangas. Atrodo paprasta, tačiau dažnai pamirštama! Mažos smulkmenos dažnai padeda ne tik išspresti konfliktus, bet ir jų išvengti ateityje.