Vaikų psichologas atsako: Kaip padėti vaikui, kuris netinkamai elgiasi darželyje?

Kartais vaikai, kaip ir mes, kasdien susiduria su įvairiomis problemomis – jiems nepavyksta atlikti užduoties, jie nesutaria su draugais, nežino, kaip apsirengti, kokia veikla užsiimti. Jeigu vaikas turi pakankamai įgūdžių problemą išspręsti savarankiškai, jis jausis pasitikintis savo priimamais sprendimais. O jei jis neturi pakankamai įgūdžių šią situaciją išspręsti pats, gali rinktis tiesiog nedaryti nieko, nes jis nežino, kaip reaguoti. Psichologė Ramunė Dobrovolskienė

Ramunė Dobrovolskienė

11/30/20223 min read

Svarbus suprasti, kodėl vaikas netinkamai elgiasi. Bet koks netinkamas jo elgesys turi priežastį. Jei iš darželio susilaukiate nusiskundimų, jei auklėtoja praneša, jog Jūsų vaikas nesusikaupia, keikiasi, vertėtų susirūpinti – kažkas išties gali būti negerai arba vaiko elgesyje, arba santykiuose. Jei jūsų vaikas turi elgesio problemų, tačiau negebate jų atpažinti, vaikų psichologas ir konsultacija gali padėti identifikuoti priežastis.

Vaikai elgesio problemų ugdymo įstaigoje gali turėti dėl daug priežasčių, aptarsime keletą jų. Kai kurie vaikai, jausdami žinių ar gebėjimų stoką tam tikroje situacijoje, stengdamiesi nuslėpti savo gėdos ar nerimo jausmus, gali elgtis netinkamai. Kitiems - priešingai, gali būti nuobodu, jei jie nemoka rasti sau įdomios veiklos, užsiimti vieni arba kai šalia nėra technologijų. Netinkamą elgesį gali paskatinti ir prasti santykiai su grupės draugais ar auklėtoja, arba bendraamžių atstūmimas. Elgesio problemos ugdymo įstaigoje įprastai turi tam tikrą priežastį, dažniausiai jos gali būti susijusios ir su tam tikrais stresiniais įvykiais šeimoje arba svarbiais ir nerimą keliančiais pokyčiais vaiko gyvenime (pavyzdžiui brolio/sesės gimimas, persikraustymas, tėvų nesutarimai, naminio gyvūnėlio netektis ir pan.). Pagrindinės priežastys lemenčios netinkamą elgesį:

  1. Per didelis tėvų nuolaidumas. Jei namie vaikas turi per mažai pareigų ir per daug laisvės bei nėra aiškių ribų, kas galima ir kas ne, darželyje vaikui gali būti sunku prisitaikyti prie ugdymo įstaigos dienotvarkės ir sugebėti būti grupėje. Kita labai svarbi priežastis – su ugdymu susiję sunkumai arba dėmesio koncentracijos stoka, su nerimu susijęs vaiko aktyvumas: muistymasis kėdėje, negebėjimas ramiai išbūti keliolika minučių.

  2. Nepagarba autoritetui. Labai svarbu, ką patys tėvai kalba apie vienas kitą, senelius, vaiko auklėtojus, kitus suaugusius vaikui reikšmingus asmenis. Kartais tėvų natūralus elgesys – bet kokia kaina palaikyti savo vaiką, besąlygiškai tikėti juo bei būti vaiko gynėjais gali turėti veidrodinį efektą: vaikas situacijas matys ir vertins tėvų (suaugusiųjų) akimis, kas mažins pasitikėjimą savo matymu, savo jau įgytais, išmoktais socialiniais gebėjimais, tuo pačiu iškreips realybės pajautą bei buvimą joje. Nepagarba autoritetui gali sukelti problemų darželyje, vėliau - ir mokykloje. Be to, jei mes leidžiame vaikui suprasti, kad autoritetu nebūtina kliautis ir jį gerbti, galiausiai vaikas gali imti abejoti ir savo tėvais kaip autoritetais.

  3. Netinkamas auklėjimas. Kartais tėvai aptarinėja senelių, auklėtojų, kitų vaikui svarbių asmenų elgesį su jų vaiku, jį kritikuoja ir peikia. Be abejo, tėvai gali turėti tokią nuomonę, tačiau jei šią informaciją jie nuolat sustiprina ir nepateikia alternatyvų, „kas gero nutiko darželyje“, „kas patiko šiandien“, formuoja pesimistinį požiūrį, skatina vaiką įvairiose aplinkose ieškoti tik blogų dalykų. Vaikas gali padaryti išvadą, kad jis visada elgiasi gerai, net jei kiti atitinkamose situacijose taip nemano, o kiti nuolat elgiasi netinkamai. Vaikas tai suvokia štai taip: „nėra blogai negerbti senelių ar auklėtojų (bei kitų suaugusiųjų) ir elgtis su jais nepagarbiai, aš neprivalau laikytis taisyklių ir jei kažką ir prisidirbsiu, mama ir tėtis vis tiek mane palaikys ir tikės tik manimi“. Tuo pačiu „niekas negali man pasakyti pastebėjimų apie mano netinkamą elgesį, nes tik kiti elgiasi netinkamai“.

    Taigi, kaip matome, netinkamo elgesio kitose aplinkose priežasčių gali būti daug ir įvairiausių. Labai svarbu stebėti savo vaiką ir su juo kalbėtis. Galima tiesiog vaiko paklausti, kaip jis įsivaizduoja tobulą darželį, kuriame jam patiktų būti. Atsakymas į tokį klausimą gali padėti geriau suprasti, kas ugdymo įstaigoje vaikui sekasi, o kas galbūt kelia nerimą. Taip pat svarbu vaikui leisti spręsti savo problemas pačiam. Kartais vaikai, kaip ir mes, kasdien susiduria su įvairiomis problemomis – jiems nepavyksta atlikti užduoties, jie nesutaria su draugais, nežino, kaip apsirengti, kokia veikla užsiimti. Jeigu vaikas turi pakankamai įgūdžių problemą išspręsti savarankiškai, jis jausis pasitikintis savo priimamais sprendimais. O jei jis neturi pakankamai įgūdžių šią situaciją išspręsti pats, gali rinktis tiesiog nedaryti nieko, nes jis nežino, kaip reaguoti. Tokiu atveju svarbu su vaiku diskutuoti apie kelis elgesio variantus, aptari įvairaus elgesio pasekmes. Čia padės klausimai „kaip dar gali pasielgti tokioje situacijoje?“, „ką dar gali veikti, kai pasidaro nuobodu?“, „kaip gali prisijungti prie draugų žaidimo?“, „kaip gali pakviesti draugą į savo sugalvotą veiklą?“ ir pan.

    Sėkmės linkinti psichologė Ramunė Dobrovolskienė